- trofėjinis
- trofė̃jinis, trofė̃jinė bdv. Trofė̃jinis pabū̃klas.
.
.
trofėjinis — trofė̃jinis, ė adj. (1) DŽ, NdŽ per karą atitekęs nugalėtojui: Belaisviai jau buvo nuvaryti į mišką, sukilėliai, užsidėję trofėjinius šalmus ir nusiėmę raiščius nuo rankų, laužtuvais kėlė antros tanketės bokštelį rš … Dictionary of the Lithuanian Language